Šiek tiek žinių (I dalis)

Jei atvirai, net gėda sveikintis po tiek laiko dingus be jokio paaiškinimo. Tiesa sakant, jo net nėra, tiesiog man atsibodo visa stardoll kultūra, o pastebėjau, jog ji įgriso ne vien man, bet ir blogo skaitytojams. Apklaususi žaidėjų, kokių straipsnių jie pageidautų, supratau jog jums įdomus mano realus gyvenimas, mano gyvenimo būdas. Taigi, norėdama pritraukti jūsų daugiau ir jus sudominti papasakosiu, kas man nutiko per pastarąją vasarą.

Pagaliau po ganietinai ilgo laiko be interneto radau laiko persikelti čia, virtualion erdvėn ir pasidalinti kaip man tai sekėsi. Po trijų šešios. Sėdžiu vienoje Klaipėdos senamiesčio kavinukių, gurkšnoju šaltą kavą ir džiaugdamasi greitu interneto ryšiu bandau prisiminti visus vasaros įspūdžius.

Mano vasara neprasidėjo mokyklos baigimu, kadangi tiesą pasakius neturėjau visiškai nuotaikos švesti kažko, kas praktiškai dar net nesibaigė ir tiesiog leidau sau neiti. Nekenčiu mokyklos švenčių, ypač kiekvienais metais organizuojamų "išleistuvių" vasarai, tiesiog nesuprantu, kam reikalingos tokios iškilmės tam kad išgirstume tą patį direktoriaus palinkėjimą vasarai, išsidalintume bereikšmius "pagyrimus" ir baigimo diplomus. Tokie sentimentai tiesiog ne man. 

Iškart atsikračiusi karčios mokslų naštos kibau mokytis KET (Kelių eismo taisyklių) - ruošiausi laikyti vairavimo teorijos egzamino. Juokas juokais, bet neišlaikiau. Kitą dieną po egzamino manęs laukė tolima kelionė į kanarų salas. Kelionė truko visą dieną ir pagaliau po ilgo skrydžio, varginančio persėdimo Barselonoje vidurnaktį aš pasiekiau paskutinę stotelę. Pirmas įspūdis buvo nuostabus : aplink palmės, išsišiepę iki ausų vietiniai,  šiltas vakaras - visa tai leido man visiškai užsimiršti iš kur aš ir kas aš, buvo nuostabu. Pabusdavau nuo paukštelių čiulbėsio. Vila, kurioje gyvenau buvo tarsi tropikų sodas, pasižyminti išskirtiniu kraštovaizdžiu, be to ji buvo pastatyta dar 90-taisiais, todėl stilistika taip pat skyrėsi nuo kitų poilsiaviečių. Pamiršau paminėti, jog čia aš ir dirbau. Taip, dirbau bare : pilsčiau alų, viriau kavą, gaminau pusryčius. Klientų čia nebuvo daug, vila vis dėlto privati, todėl perdaug nesiskundžiau krūviu, tekdavo padirbėti tik per didesnėlius atvykelių vakarėlius, tuo met reikėdavo dirbti iki pat vidurnakčio. Vis dėl to tai buvo ir šiokia tokia pramoga, net nustebau koks gali būti įdomus alaus pilstytojo darbas. Išgirdau nemaža įdomių istorijų iš skirtingų turistų, gurkšnodami alų jie pasidaro labai šnekūs ir draugiški. Mano klientai buvo nepaprastai mandagūs. Tiek "ačiū" ir "atsiprašau" kiek girdėjau ten per keturias savaites už bet kokį menkniekį, neišgirdau Lietuvoje per visą savo gyvenimą. 

Vis dėlto, nors didžiąją dalį viešnagės ir praleidau viloje, tačiau nepraleidau ir progos paturistauti. Nors viešėjau čia jau ne pirmą ir ne antrą kartą, tačiau vis vien radau dar neaplankytų vietų ir beveik užpildžiau savo trumpą "bucket list'ą". Įdomu tai, jog nė kartą dienos metu nebuvau nuėjusi prie jūros, paplūdimį aš aplankydavau tik vėlai vakare, kai apretėdavo žmonių gretos. Vienais vakarais gurkšnodavome mojito kokteilius paplūdimio bare, kitais, pasigaminę gaivių salotų ir tigrinių krevečių pasidarydavome savotišką pikniką ir skanaudami "shandy" alaus gėrimais džiaugdavomės tyliu vidurnakčiu paplūdimyje. Čia miestas nemiega, kaip tik žmonės čia tarytum pabunda naktį ir linksminasi iki pat paryčių. 

Dienos bėgo neįtikėtinai greitai, per trumpą laiką pasikeičiau ir aš. Taip, praktiškai atsikračiau taip vadinamo "lietuvio komplekso".t.y. lioviausi slėpti trūkumus makiažu,  atsikračiau taip vadinamos "anxiety", mane kankinančios savoje šalyje, tiesiog pradėjau šypsotis t.y. džiaugtis - visiškai atsikračiau to slegiančio negatyvo. Tuo man ši kelionė ir buvo įsimintina, bei sakyčiau - pakeitųsi mano požiūrį į gyvenimą.

Kol kas tiek, tačiau jei jums nors šiek tiek patiko mano memuarai iš vasaros, galiu papasakoti daugiau, tiesiog praneškite komentaruose ar norėtumėte šios "atostogų istorijos" tęsinio. 

- Greta